Juozapas Kupertinietis – nepasiduodantis šventasis. Meninis filmas

“Šv. Juozapas gimė 1603 metais pietų Italijoje, Kupertino miestelyje, Lėčės (Lecce) provincijoje. Jo tėvas ūkininkas buvo prasiskolinęs, tad turėjo parduoti net savo namus, o sūnus gimė tvarte. Anksti Juozapas Kupertinietis liko našlaitis, liko gyventi su motina ir penkiais broliais. Šeima dirbdo įvairius paprastus darbus, nuolatos buvo persekioja kreditorių, nors ir neturėjo pinigų. Juozapas Kupertinietis kelis kartus bandė stoti į įvairius vienuolynus, tačiau kiekvieną kartą buvo išvarytas, nes buvo nerangus ir neišsilavinęs. Galiausiai, slaptomis padedamas vieno vienuolio, buvo priimtas į Mažesniųjų brolių konventualų vienuolyną. Čia jam buvo pavesta rūpintis mulu, o save leido vadinti „broliu asilu“.

Nežiūrint visų sunkumų, Juozapas Kupertinietis neprarado vilties gauti kunigystės šventimų. Norėdamas išlaikyti sunkius egzaminus, pasivedė Dievo Motinai, ją net vadindamas savo Motina. Dievo Motinos užtarimu įvyko stebuklas. Būdamas mažamokslis visgi išlaikė egzaminus ir buvo pašventintas kunigu. Net ir po šių įvykių, jis buvo toliau laikomas negabiu ir nuolatos siunčiamas į atokiausias vietoves, kad nepridarytų daug žalos.

Kartą Juozapas Kupertinietis aukodamas Šv. Mišias pateko į ekstazę, kurios metu buvo pakilęs į orą. Tai dažnai pasikartodavo. Maldininkų minios pradėjo plaukti pasižiūrėt neįprasto reginio. Pačiam Juozapui tai atnešė tik dar vieną nesėkmę. Šiuo reiškiniu pradėjo domėti inkvizicija. Buvo apkaltintas naudojimusi žmonių pamaldumu ir priverstas gyventi atskirai nuo visų kitų. Tačiau galiausiai buvo išteisintas. Šventasis tai priėmė su dideliu nuolankumu ir paklusnumu. Paklusnumą jis lygino su karieta, kuri patogiai veža į Rojų.”

Cituota iš “Vatikano radijas”

Dalintis: