Sekant Jono Bosko pėdomis. Dokumentinis filmas

Turino, Pjemonto sostinės Italijoje priemiesčiuose šiame XIX-ame amžiuje, Don Bosco pasibaisėjęs jaunų darbininkų skurdu, atsirandant sunkiajai pramonei. Jis suvokia skubų poreikį rūpintis jaunimu bei tapti jų draugu.
Nepaliaujamai, savo pedagoginių sugebėjimų dėka, vaidindamas svarbų vaidmenį politikoje, gvildendamas to laiko jaunimo poreikius, Don Bosco tampa, to visai neieškodamas, dviejų religinių šeimų: Saleziečių draugijos ir Marijos krikščionių pagalbos seserų įkūrėju.Jean-Marie Petitclerc, saleziečių kunigas, prancūzas, auklėtojas bei daugelio asocijacijų, besirūpinančių apleistu jaunimu įkūrėjas, remdamasis Don Bosco gyvenimu, parodo auklėjamosios pareigos svarbą šiuolaikinei visuomenei bei pateikia kelis esminius auklėjimo principus.

Pasakojimas vyksta per Don Bosco gyvenimo prizmę ir susideda iš šių dalių :

1. Ne mano galia, nei stiprybė.
Viename namelyje kaime, pasislėpusiame už Becchi kalvų, Pjemonto Karalystėje Italijos šiaurėje, dideliu tempu besikeičiančios visuomenės sūkuryje, 1815 m. rugpjūčio 16 d. gimė Jonas Bosko. Būdamas 9 metų amžiaus, Jonas Bosko susapnuoja sapną ir išgirsta žodžius, kuriuos įsimena visam savo gyvenimui: ‘Ne kumščiais grasindamas, bet švelnumu ir meile turėsi užsitarnauti jų draugystę.‘ Jonas Bosko apsisprendė tapti kunigu, kuris visą gyvenimą mokysis iš šv. Pranciškaus Salezo romumo pavyzdžio.

2. Sėti viltį.
Don Bosko išvystė taip vadinamą pasisekimo pedagogiką. Jis ir mus kviečia auklėti ‘įtikinančiu‘ būdu.

3. Atsisakyti smurto.
Priėmimas bei ugdymas pačių vargingiausių vaikų koplyčioje, Valdocco rajone, yra atsakymas į dėl smurto kylančias problemas toje epochoje, bet taip pat ir į šiandienines problemas!

1855 m. Don Bosko su šiais jaunuoliais įsteigia religinę šventojo Pranciškaus Salezo bendruomenę, iš kur ir kilęs saleziečių vardas. Jie ir šiandien tęsia Don Bosko pradėtą darbą pasaulyje!

Pabaigai filmas pateikia du konkrečius evangelizacijos, sekant Don Bosco pėdomis, būdus:

– Saleziečiai Mongolijoje.
Nuo 1991 metų pagaliau yra įmanoma nešti Kristų į šią didžiulę Mongolijos teritoriją, šalį, kuri buvo uždariusi duris Evangelijai 70 metų. Sostinėje Ulanbatore, Don Bosko saleziečiai, siekdami labiausiai apleistiems jaunuoliams suteikti vilties, atidarė amatų mokyklą, globos namus ir namus, kur kasdien susirenka daugiau nei 70 vaikų iš gatvės.

– Net for God Čekijos Respublikoje. TV Noé Ostravoje.
Čekijos Respublikoje, Tarptautinės Ekumeninės Brolijos nariai kiekvieną mėnesį susiburia dvidešimtyje Net Taškų, kur dalinasi bei meldžiasi už taiką ir vienybę mūsų šalyse bei bažnyčiose. Ši malda už taiką ir vienybę pasklinda už Čekijos Respublikos ribų: paskutiniu metu vienas Don Bosko saleziečių kunigas Leos Riska siūlo Net for God kiekvieną mėnesį sukurti bei išplatinti vieną laidą.

2006 m. lapkričio mėn.

Net for God

Klausimai pasidalinimui ir diskusijai:
1. Kokią Jean-Marie Petitclerc mintį jūs prisimenate?
2. Ar tikite nesmurtinio auklėjimo efektyvumu? Jeigu taip, ar galėtumėte pateikti pavyzdį iš asmeninio gyvenimo?

Užtarimo malda:
Viešpatie Dieve, meldžiame už Čekijos jaunimą ir už Naujojo Kelio bendruomenės, tarptautinės ekumeninės brolijos jaunimą bei už visus, dirbančius su jaunimu, kad atrastų kelius į jaunimo širdis ne jėga, bet meile ir švelnumu.

Dievo Žodis:
“Dievo karalystė panaši į garstyčios grūdelį, kuris, sėjamas dirvon, esti mažiausias iš visų sėklų žemėje, bet pasėtas užauga, tampa didesnis už visas daržoves.” (Mk 4, 31-32)